Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centras

Meningokokinė infekcija

2011-10-15T12:13:00.002+03:00

Kas yra meningokokinė infekcija? Meningokokinė infekcija - tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje, ypač Afrikoje, neretai sukelia protrūkius. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens –žiemos-pavasario mėnesiais.

Koks šios ligos sukėlėjas? Šią infekciją sukelia Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija. Ši bakterija sukelia beveik pusę bakterinių meningitų. Išskiriama daugiau nei 13 jos tipų, tačiau labiausiai paplitę A, B, C, Y ir W135. Afrikoje labiausiai paplitęs A tipas, kuris Europoje susirgimus sukelia retai, čia labiausiai paplitę B ir C tipai.

Kaip užsikrečiama meningokokine infekcija? Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos). Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui ir kita.

Kokie yra ligos simptomai? Meningokokinė infekcija gali pasireikšti įvairiai, tačiau visais atvejais būdingas karščiavimas bei bendrosios intoksikacijos požymiai. Paprastai ligos pradžioje pakyla temperatūra, atsiranda galvos skausmas, galimas raumenų skausmas, kaklo raumenų rigidiškumas (stingimas, atsiradęs dėl raumenų įtempimo), vėmimas. Būdingas meningokokcemijos požymis – odos bėrimas.

Koks šios infekcijos gydymas?Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai. Pacientai kuo skubiau guldomi į stacionarinę gydymo įstaigą.

Kaip apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos? Kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis. Antimikrobinė profilaktika rekomenduojama tik asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su ligoniu. Patikimų meningokokinės infekcijos profilaktikos priemonių iki šiol nėra. Naudojamos dviejų tipų meningokokinės vakcinos. Vadinamosios polisacharidinės vakcinos, priklausomai nuo jų sudėties, apsaugo nuo A ir C arba nuo A, C, Y ir W tipų meningokokinės infekcijos, tačiau jas galima skiepyti tik vyresniems nei dvejų metų amžiaus vaikus. Iki šiol nėra sukurta vakcina prieš meningokoką B. Skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į kraštus, kur ši infekcija yra paplitusi.

Parengta remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija

Svarbi informacija apie kompensuojamuosius vaistus

2011-10-15T11:56:00.002+03:00

Valstybės kompensuojamų vaistų pasai šeimos medicinos centro pacientams išduodami
pirmadienį - penktadienį nuo 08.00 iki 14.00 val.

Paskutinę mėnesio darbo dieną valstybės kompensuojamų vaistų pasai neišduodami.

Kompensuojami vaistai išrašomi tik iš anksto užsiregistravus vizitui pas savo šeimos gydytoją. Atvykę be registracijos nebus priimti ir vaistai nebus išrašyti.

Procedūrinio kabineto P111 darbo tvarka

2011-10-15T11:50:00.002+03:00

Procedūrinio kabineto darbo laikas pirmadienį - penktadienį yra nuo 7.30 iki 18.30

Perrišimai, ausų plovimai atliekami pirmadienį - penktadienį nuo 13 val.

Šlapimo bei išmatų tyrimai priimami tik vienkartiniuose tam skirtuose indeliuose, kurių galima įsigyti vaistinėse.

Pacientai, kuriems gydytojai paskyrė cholesterolio (riebalų) ar gliukozės (cukraus) tyrimus, turi atvykti nevalgę.

Enterohemoraginės E. coli (EHEC) sukeltas viduriavimas

2011-06-18T21:02:00.001+03:00

EHEC paprastai sukelia hemoraginį viduriavimą. Išmatose kraujo priemaišų gali būti labai įvairiai: nuo vizualiai nematomų iki viduriavimo vien krauju. Sunkiausia klinikinė EHEC injekcijos forma yra hemolizinis ureminis sindromas (HUS) ir trombozinė trombocitopeninė purpura (TTP). 2-7 proc. asmenų, sergančių manifestine ligos forma, gali išsivystyti HUS. EHEC gaminamas stiprus verocitotoksinas, vadinamas Shiga 1 ir Shiga 2 toksinais.

EHEC grupės pagrindinis serologinis tipas (E. coli O157:H7) buvo identifikuotas 1982 m. EHEC pagrindinis šaltinis yra galvijai. Užsikrečiama dažniausiai vartojant užterštą maistą: žalią ar nepakankamai karščiu apdorotą mėsą ir jos produktus bei nevirintą pieną.

Vandens ir maisto fekalinis užteršimas, taip pat maisto kryžminė tarša jį ruošiant taip pat yra svarbūs infekcijos plitimo keliai. Aprašyti E. coli O157 protrūkiai, kilę per mėsainius, dešreles, jautienos kepsnius, nevirintą pieną, šviežias obuolių sultis, jogurtus, sūrius, majonezą, salotas. EHEC bakterijos yra pakankamai atsparios rūgščiai, todėl gali išgyventi fermentiniais būdais apdorotame maiste, marinuotose daržovėse.

Infekcija gali plisti per užterštą geriamą bei atvirų vandens telkinių vandenį. Per buitinį sąlytį (žmogus žmogui) infekcija dažniausiai gali išplisti šeimose, ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose. Užsikrėsti galima ir nuo tiesioginio sąlyčio su gyvūnu-sukėlėjų nešiotoju.

Kad išvengtume užsikrėtimo ar sumažintume užsikrėtimo riziką būtina:

vartoti pakankamai termiškai paruoštą mėsą ir jos produktus.

Nustatyta, kad 70 laipsnių temperatūros 15-16 sekundžių ekspozicija mėsos gabalo viduje užtikrina bakterijų sunaikinimą;

nevartoti nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų;

žalias daržoves kruopščiai plauti tekančiu vandeniu, nulupti vaisių ar daržovių žievelę, nuvalytas ir nuplautas daržoves perpilti verdančiu vandeniu;

plauti rankas po kiekvieno sąlyčio su žalia mėsa, žaliomis daržovėmis, po sąlyčio su ligonio ekskretais, prieš gaminant maistą, prieš valgį.

Vaikų tėvelių dėmesiui - sveikų vaikų valandos

2011-01-06T18:32:00.006+02:00

GERBIAMI TĖVELIAI,

Remiantis VŠĮ VUL SK Generalinio direktoriaus įsakymu nr.V-580 išskyrėme sveikų, atvykusių profilaktiniam patikrinimui ir infekuotų pacientų srautus, todėl PRAŠOME SVEIKUS IR NEKARŠČIUOJANČIUS VAIKUS ATVYKTI ŠIUO LAIKU:

ANTRADIENIS NUO 7:00 IKI 13:00 VAL.
KETVIRTADIENIS NUO 13:00 IKI 18:00 VAL.

Pacientai, sergantys užkrečiamomis ligomis (kvėpavimo organų ir kitomis infekcinėmis ligomis) aukščiau nurodytomis valandomis į šeimos medicinos centrą neįleidžiami.

Norintys pasiskiepyti bei profilaktiškai pasitikrinti sveikus vaikučius tėveliai kviečiami registruotis iš anksto registratūros telefonu 8-5-2365115.

Šeimos medicinos centro administracija

Informacija apie NEMOKAMUS tyrimus Šeimos medicinos centre

2011-01-05T08:32:00.002+02:00

Gerbiami pacientai,

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centre valstybės draustiems asmenims susirgus nemokamai teikiamos šeimos gydytojų, bendrosios praktikos gydytojų odontologų ir psichiatro konsultacijos.

Šeimos gydytojui paskyrus valstybės draustiems asmenims nemokamai atliekami šie tyrimai:
1) bendras kapiliarinio kraujo tyrimas PSP specifikai pritaikytu analizatoriumi (kraujo mėginys imamas iš piršto),
2) kapiliarinės gliukozės tyrimas (kraujo mėginys imamas iš piršto),
3) bendro cholesterolio tyrimas (asmenims nuo 40 metų ar esant šeimyninei anamnezei, antsvoriui, sergant kai kuriomis, tarp jų endokrininėmis, ligomis) (kraujo mėginys imamas iš piršto),
4) C reaktyvinio baltymo tyrimas įtariant bakterinę infekciją (kraujo mėginys imamas iš venos),
5) kreatinino, šlapalo, kalio ir natrio koncentracijos nustatymas kraujo serume (kraujo mėginys imamas iš venos),
6) gliukozės toleravimo mėginys kraujo serume nustatant cukrinio diabeto diagnozę (kraujo mėginys imamas iš venos),
7) bendras šlapimo tyrimas,
8) glikozilintas hemoglobinas 4 kartus per metus sergantiems cukriniu diabetu,
9) kraujo krešėjimo tyrimai (INR ir SPA) 12 kartų per metus sergantiems pieširdžių virpėjimu,
10) prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas 1 kartą kas 2 metus 50–75 m. amžiaus vyrams,
11) gimdos kaklelio citologinis tepinėlis 25-60 m. amžiaus moterims kas 3 metus.
12) lipidograma 1 kartą per metus vyrams nuo 40 iki 55 metų, moterims nuo 50 iki 65 metų atitinkantiems įtraukimo į Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programą kriterijus.
13) slapto kraujo testas (iFOBT) išmatose 50–74 m. amžiaus pacientams dalyvaujantiems Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.

Visi kiti tyrimai atliekami pagal VšĮ VUL Santariškių klinikų generalinio direktoriaus patvirtintą kainyną.

Pagarbiai
Vytautas Kasiulevičius
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro direktorius
2011 m. sausio 5 d.

Svarbi informacija tėvams ir paaugliams. Kvietimas į tyrimą.

2010-07-23T07:51:00.001+03:00

Svarbi informacija tėvams ir paaugliams!

Kvietimas

Kviečiame 17-18 metų paauglius, sergančius pirmine arterine hipertenzija, dalyvauti moksliniame tyrime Paauglių pirminės arterinės hipertenzijos ir ankstyvos aterosklerozės sąsajos, kurio tikslas nustatyti galimus pirmuosius aterosklerozės požymius paauglystėje.

Aterosklerozė yra viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Europoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet miršta apie 4 mln. žmonių. Todėl profilaktika, pradėta vaikams ir paaugliams, yra perspektyviausia priemonė mažinti gyventojų sergamumą, mirtingumą ir nedarbingumą nuo aterosklerozės, išeminės širdies ligos, taip pat daugybės kitų lėtinių neinfekcinių ligų (pvz. cukrinio diabeto, insulto, miokardo infarkto).

Tiriamiesiems bus įvertinti ankstyvieji aterosklerozės požymiai paauglystėje. Ieškoma kraujo ląstelių ir uždegiminių žymenų ryšių su aterosklerozės rizikos faktoriais.

Tyrimo rezultatai padėtų šeimos gydytojams, vaikų kardiologams, pediatrams ir kitų specialybių vaikų gydytojams išskirti padidintos rizikos vaikų ir jaunų žmonių grupes ir jiems skirti savalaikę aterosklerozės pirminę profilaktiką.

Tyrimo dalyvių konfidencialumas garantuojamas.

Norintys dalyvauti tyrime prašome registruotis elektroniniu paštu kazys.simanauskas@gmail.com arba kreiptis telefonu 8688 62947 į šeimos gydytoją K.Simanauską arba atvykti į VUL Santariškių klinikos Šeimos medicinos centrą Santariškių g.2, 102 kab. (gyd. K.Simanauskas konsultuoja pirmad., trečiad., penkt. nuo 13 iki 19 val., arba antrad., ketvirt nuo 7 iki 13 val.).

Storosios žarnos vėžio profilaktikos programa

2010-02-16T08:37:00.002+02:00

Gerbiami pacientai, kreipiamės į Jus pranešdami, kad jau vykdoma Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, pagal kurią numatoma tikrinti gyventojų sveikatą.
Jeigu Jūs esate vyresni kaip 50 metų amžiaus, tačiau Jums nėra daugiau kaip 74 metai, kviečiame dalyvauti šioje patikroje.

Kodėl vykdoma ši patikra, kaip ji atliekama, koks jos tikslas ir kodėl jos reikia?

Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį. Todėl nuo šiol kas 2 metus reguliariai tikrinami asmenys, sulaukę 50–74 metų amžiaus, atliekant slapto kraujavimo testą, pagal kurį galima numatyti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį. Tai leis efektyviai gydyti šią ligą ir pasiekti, kad pacientas visiškai pasveiktų.
Nustačius slaptą kraujavimą, pacientas bus siunčiamas konsultuotis pas gydytoją specialistą, atliekama kolonoskopija ir, esant reikalui, paimama biopsijos medžiaga. Nustatytas slaptas kraujavimas leidžia iš anksto nuspėti storosios žarnos vėžį. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę. Jei kiltų neaiškumų dėl dalyvavimo patikroje, Jūs galite pasitarti su šeimos gydytoju.

Informacija pacientams apie pandeminį gripą

2009-11-12T20:03:00.004+02:00

Gerbiami mūsų šeimos medicinos centro pacientai, šią savaitę Lietuva, kaip ir visa Europa, pateko į naujojo H1N1 gripo (,,kiaulių gripo") pandemijos intensyvaus plitimo (akseleracijos) fazę. Tai neišvengiamai reiškia didelį naujų gripo atvejų skaičių. Manoma, kad šią žiemą naujuoju H1N1 gripu persirgs trečdalis Lietuvos gyventojų, tame tarpe ir dalis medicinos personalo. Tai neišvengiamai iš dalies sutrikdys tiek mūsų centro, tiek ir visų Vilniaus miesto tarnybų darbą. Nepaisant šių aplinkybių darysime viską, kad suteiktume pagalba visiems, kuriems jos prireiks.

Noriu priminti, kad ši pasaulį apėmusi naujojo H1N1 gripo pandemija nedaug skiriasi nuo įprasto gripo epidemijų, kurias pergyvenome par paskutinius dešimtmečius. Noriu pabrėžti, kad dažniausiai naujasis gripas, nors ir prasidėjęs aukšta temperatūra, per keletą dienų sėkmingai baigiasi pilnu pasveikimu. Jeigu Jūsų būklė per penkias dienas nepagerėja, vargina vaistams atsparus karščiavimas, kosulys ar dusulys, labai svarbu išsiaiškinti ar nesergate plaučių uždegimu ir kreiptis pas savo šeimos gydytoją.

Jeigu Jūsų vaikas ar Jūs pats sergate bronchų astma, esate nutukęs ar nutukusi t.y jūsų kūno masės indeksas daugiau 35 ar esate nėsčia Jums susirgus naujuoju H1N1 gripu gali būti naudingi antivirusiniai medikamentai gripui gydyti Tamiflu, kuriuos paskirs Jūsų šeimos gydytojas. Tuo tarpu labai prašau nepasitarus su savo šeimos gydytoju vaikams neskirti antivirusinių vaistų, kadangi vaikams galimi dažnesni šalutiniai vaistų poveikiai.

Nuoširdžiai visų Jūsų prašau kantrybės, supratimo ir bendradarbiavimo.

pagarbiai, Vytautas Kasiulevičius
Šeimos medicinos centro direktorius

Tėvelių dėmesiui - naujagimių ir kūdikių priežiūros tvarka

2009-08-13T12:07:00.002+03:00

Šeimos gydytojas apžiūri naujagimį per 3 dienas po išvykimo iš gimdymo skyriaus ir 2- 3 savaičių naujagimį. Šeimos medicinos centro slaugos personalas per 3 dienas po išvykimo iš gimdymo skyriaus pakartotinai lanko naujagimį (iki 1 mėn.) 1 kartą per savaitę namuose. Medicinos personalas kreipia dėmesį į rizikos veiksnius neštumo ir gimdymo metu, neurologinius refleksus, bambutės gijimą, motinos krūtų būklę, jos savijautą, priežiūros kokybę.1 - 6 mėnesį šeimos gydytojas kartą per mėnesį apžiūri kūdikį, o slaugos personalas 1 kartą per mėnesį kūdikį apžiūri namuose. Šeimos gydytojas ir slaugytoja vertina psichomotorinį vystymąsi, maitinimą, rachito specifinę profilaktiką, klausą, regėjimą, alergines reakcijas. Vėliau t.y. 6 - 12 mėn. kūdikį iki sueis vieni metai šeimos gydytojas apžiūri kartą per tris mėnesius. Kūdikiui suėjus 6 mėn. būtina pediatro konsultacija. Sveikatos tikrintojai ir tikrinimo periodiškumas nustatytas LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Kaip teisingai mažinti karščiavimą

2009-07-29T21:36:00.002+03:00

Vaikams kūno temperatūra mažinama, jeigu ji viršija 38,5°C; jeigu yra kaščiavimo sukeltų traukulių rizika ir temperatūra 37,6–37,8°C, jei traukuliai pasireiškė ankstesnės ūminės ligos metu ir kai vaikas serga gretutinėmis ligomis.

Maksimali paracetamolio paros dozė 75–90 mk/kg, vienkartinė dozė – 10–15 mg/kg(kartojama ne dažniau kaip 4 kartus per parą). Paracetamolio antipiretinis veikimas prasideda po 15–60 min. ir trunka apie 3–6 valandas.

Ibuprofeno paros dozė – 30 mg/kg per parą, vienkartinė dozė 5–10 mg/kg 3 kartus per parą. 4 - 12 metų vaikams - 200 miligramų 3 - 4 kartus per dieną. Vartojant ibuprofeno, kūno temperatūra pradeda mažėti dažniausiai po valandos (50–160 min.) ir trunka 6–8 valandas (maksimalus temperatūrą mažinantis poveikis paprastai būna 2–4 valandas).

Suaugusiems ir vyresniems nei 12 metų vaikams paracetamolis vartojamas ne didesnėmis dozėmis nei 0,5 – 1 g (1 - 2 tabletes) iki keturių kartų per parą.

Vyresniems nei 12 metų vaikams ir suaugusiems vienkartinė ibuprofeno dozė skausmui ir karščiavimui mažinti yra 200 - 400 miligramų (1 tabletė). Ją galima vartoti 3 - 4 kartus per dieną.

Šeimos medicinos centro darbuotojai

2009-07-29T15:30:00.014+03:00

Šeimos medicinos centras

Direktorius

Vytautas Kasiulevičius, doc. med. dr.
vytautas.kasiulevicius@santa.lt

Vyr. ordinatorė

Lina Vencevičienė, med. dr.
lina.venceviciene@santa.lt

Gydytojai

Raminta Meidutė
Ingrida Sakalauskienė
Valerijus Morozovas
Dalia Vasiliūnienė
Inga Brežinskienė
Kazys Simanauskas

Vyr. slaugytoja - slaugos administratorė

Nomeda Minkevičienė
nomeda.minkeviciene@santa.lt

Slaugytojos

Tatjana Lapševičienė (slaugytoja - procedūrinis P111)
Mažena Barkovič (slaugytoja - procedūrinis P111)
Vilma Kecoriūtė ( prevencinėmių programomų slaugytoja P105 kb.)
Beata Šepetienė (vaikų slaugytoja - motinos ir vaiko kabinetas P110 kb.)

Registratūra

Vaida Mačiežaitė (slaugytoja P106 kb.)
Nijolė Meilūnienė (slaugytoja P106 kb.)
Tamara Kličiuvienė (slaugytoja P106 kb.)
Rūta Dirmienė (slaugytoja P106 kb.)

Akušerė

Aušra Gaidelienė

Šeimos gydytojo krašto apsaugos kabinetas

Vyr. ordinatorė

Asta Lapėnienė

Gydytojai

Tomas Davidavičius

Slaugytojos

Rita Dirmienė
Loreta Gaižutienė

Pirminės psichikos sveikatos kabinetas

Gydytoja psichiatrė

Julija Ragelienė

Psichikos sveikatos slaugytojos

Irena Paškauskienė
Jurgita Švelnienė
Socialinis darbuotojas
Lina Morozova

Odontologijos kabinetas

Vyr. ordinatorė

Zita Vitosytė

Gydytojos odontologės

Regina Brazinskienė
Marija Statkuvienė
Mindaugas Mazurkevičius
Eglė Lebetkevičienė

Odontologo padėjėjos

Milda Nekrašinskienė
Liudmila Kuznecovai
Regina Žilionienei
Janina Šukevič

5 žingsniai, kaip apsisaugoti nuo gripo

2009-06-09T10:15:00.008+03:00

1. Dažnai plaukite rankas (ypač prieš valgį) Rankų plovimas apsaugo nuo tiesioginio ir netiesioginio kontakto su gripo virusu. Tiesioginis kontaktas – tai galimybė „gauti“ virusą paduodant ranką sveikinantis sergančiam žmogui, kuris prieš tai lietė savo burną ar nosį arba čiaudėjo ar kosėjo prisidengdamas burną delnu. Netiesioginis kontaktas – tai galimybė „gauti“ virusą liečiant durų rankeną, vandens čiaupą, panaudotą nosinę ar kitus daiktus, kuriuos prieš tai lietė sergantis žmogus.

2. Užsidenkite nosį ir burną, kai kosėjate ar čiaudoteVirusai su iščiaudėtais ar iškosėtais lašeliais sklando nedideliu atstumu (iki vieno metro), todėl užsikrėsti gripu galima esant arti sergančio žmogaus, kuris kosėja ar čiaudi neužsidengęs nosies ir burnos. Užsidengiant burną ir nosį galima išvengti virusų plitimo.

3. Tinkamai naudokite vienkartines nosines Gripo virusas gali kurį laiką išgyventi ant aplinkos daiktų arba rankų. Užsikrėsti gripu galima nuo šviežiai užkrėstų vienkartinių ar daugkartinių nosinių arba rankų. Žmonės, turintys tiesioginį ar netiesioginį kontaktą su kvėpavimo takų išskyromis, turi didesnę riziką užsikrėsti virusais.

4. Jei neturite po ranka nosinės, užsidenkite burną ir nosį rankove (geriausiai alkūnės linkyje)Jeigu neturite rankose nosinės ir matote, kad nespėsite jos surasti, čiaudėkite ir kosėkite į rankovę. Geriausiai tam tinka alkūnės linkis. Taip užkirsite kelią viruso plitimui oru ir rankomis. Jei prisidengėte burną ir nosį delnu, tuojau pat nusiplaukite rankas.

5. Jeigu susirgote – pasilikite namieSergantis žmogus platina gripo virusą 5–7 dienas nuo ligos simptomų atsiradimo. Rekomenduojama pasilikti namie, vos tik pajutote pirmuosius gripo ar peršalimo simptomus, taip apsaugosite savo įstaigos kolektyvą nuo viruso išplitimo.

Informacija pacientams apie sezoninį (įprastą) gripą

2009-06-09T09:12:00.002+03:00

Sezoninis GRIPAS

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro-lašeliniu būdu. Gripo inkubacijos periodas (laikas nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų atsiradimo) yra nuo 24 iki 72 val., vidutiniškai 48 val.
Gripo infekcijai būdinga ūminė pradžia, šalčio krėtimas, didelė temperatūra (390C - 400C), sausas kosulys, bendras silpnumas, nuovargis, galvos ir raumenų skausmai. Taip pat gali būti nosies užgulimas, gerklės skausmas, sloga. Gripo virusai dažniausiai sukelia tracheobronchitą, rinofaringitą, rečiau – laringitą.
Gripo metu dažnai nustatomas akių junginių paraudimas, gerklės paraudimas, užpakalinės ryklės sienelės gleivinės paburkimas ir grūdėtumas, apsinešęs baltai liežuvis, smulkūs karkalai plaučiuose. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, skausmas už krūtinkaulio, pilvo skausmas, viduriavimas. Liga trunka nuo 4 iki 7 dienų, temperatūra krinta staiga arba palaipsniui. Kiti simptomai nyksta palengva, kosulys ir silpnumas gali likti po gripo kelias savaites. Vaikams ir senyviems žmonėms gripo gali eiga gali būti kitokia. Šioms grupėms didesnė komplikacijų rizika.

Vaikams iki 1 metų apie 45 proc. atvejų gripas būna asimptomins arba pseudosimptominis. (Simptomai mažai išreikšti) Gali būti labai ūminė, netikėta ir sunki ligos eiga.

Vaikams nuo 3 iki 5 metų gripo simptomai yra minimalūs, dažnai nespecifiniai. Kuo vaikai jaunesni, tuo simptomai mažiau išryškėję. Gali būti mieguistumas (50 proc. vaikų iki 4 metų), virškinimo sistemos simptomai (40 proc.): pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas.

Vyresniems negu 5 metų vaikams gripo eiga yra tipinė: ūminė pradžia, didelė temperatūra, galvos skausmas, sausas kosulys, labai didelis silpnumas.

Skiepai nuo gripo rekomenduojami suaugusiųjų ir vaikų nuo 6 mėn. gripo profilaktikai prieš kiekvieną sezoną. Geriausias laikas skiepytis – spalio ir lapkričio mėn. Po skiepų imunitetas susidaro po 2 savaičių. Didžiausias antikūnų kiekis susidaro 4-6 savaitę po skiepijimo. Po 6 mėn. antikūnų koncentracija sumažėja apie 50 proc. Pagyvenusio amžiaus žmonės į vakciną reaguoja silpnesne imunine reakcija. Pasiskiepijęs jaunas ir sveikas žmogus imunitetą gripui išsaugo apie 6-12 mėn., kartais ir ilgiau. Tačiau, kiekvienais metais būtina skiepytis dėl gripo viruso nuolatinio kintamumo. Pagyvenusius žmones rekomenduotina skiepyti kaip galima arčiau gripo sezoninio pakilimo.

Informacija dėl naujojo A(H1N1) gripo rizikos

2009-06-09T08:25:00.006+03:00

Gripas pasireiškia pandemijomis, epidemijomis ir sporadiniu sergamumu. Gripo pandemija – tai pasaulį apimanti gripo epidemija. Ją sukelia naujas gripo viruso potipis, kuriam pasaulio gyventojai neturi imuniteto.

Gripo pandemiją lemia trys pagrindiniai veiksniai:
1. naujo anksčiau tarp žmonių neplitusio gripo viruso potipio atsiradimas;
2. naujo potipio gripo viruso plitimas žmonių populiacijoje;
3. didelis naujo potipio gripo viruso virulentiškumas (gebėjimas sukelti sunkius susirgimus).

XX amžiuje kilo 3 gripo pandemijos. Didžiausia buvo 1918–1919 metais A(H1N1) viruso sukelta pandemija, vadinama „ispaniškojo“ gripo pandemija. Šios pandemijos metu mirė daugiau kaip 40 milijonų žmonių. 1957–1958 metais A (H2N2) virusas sukėlė Azijos gripo pandemiją, kurios metu mirė apie 2 milijonus žmonių. 1968–1969 metais atsirado naujas A(H3N2) virusas ir kilo Honkongo gripo pandemija, kuri buvo lengvesnė nei Azijos gripo pandemija, mirė apie 1 mln. žmonių.

2009 m. balandžio 25 d. Pasaulio sveikatos organizacija informavo apie Meksikoje ir JAV sparčiai plintančią kiaulių gripo naujojo A(H1N1) viruso padermę.

Kiaulėms gripo infekciją sukelia A tipo gripo virusas, kiaulių kilmės gripo virusas sukelia infekciją laukiniams ir naminiams paukščiams, arkliams ir žmonėms. Tačiau tarp rūšių virusas retai perduodamas. Ligi šiol iš kiaulių buvo išskirti trys A gripo viruso potipiai: H1N1, H1N2 ir H3N2. Žmonių susirgimai kiaulių gripu epizodiškai yra nustatomi nuo šeštojo XX a. dešimtmečio asmenims, kurie tiesiogiai kontaktavo su kiaulėmis (kiaulių fermų darbuotojams ir kt.). Iš viso Europoje nuo 1958 metų buvo užregistruota 17 atvejų.

Gripo A virusas H1N1, kuris nustatytas pastaruoju metu, turi kiaulių, paukščių ir žmogaus gripo virusų genų. Tokia gripo viruso genetinė kombinacija nustatyta pirmą kartą pasaulyje. Žmonės šiuo nauju H1N1 gripo virusu užsikrečia tokiu pat būdu, kaip ir sezoniniu gripo virusu.

Virusas perduodamas oro-lašeliniu būdu, kosint, čiaudint ir netiesioginiu būdu, kai aerozolio lašeliai arba gleivės iš nosies ir gerklės patenka ant aplinkos daiktų (taip pat ant rankų), kuriuos rankomis liečiant kitiems žmonėms virusas patenka į burną ar nosį.

Gripo A (H1N1) viruso infekcijos simptomai žmonėms yra panašūs į sezoninio gripo simptomus: karščiavimas ir kvėpavimo takų infekcijos simptomų staigus atsiradimas, taip pat gali atsirasti viduriavimas. Sunkios komplikacijos gali išsivystyti net normalios sveikatos būklės asmenims, kurie užsikrečia šiuo gripo virusu.

Kiaulių kilmės gripo A viruso H1N1 infekcija sergančio žmogaus užkrečiamas periodas nėra gerai žinomas. Užkrečiamo periodo trukmė prilyginama sezoninio gripo užkrečiamo periodo trukmei. Manoma, kad žmogus tampa užkrečiamas vieną dieną iki infekcijos pasireiškimo ir 7 dienas pasireiškus infekcijai. Kai kuriems asmenims užkrečiamas periodas gali būti ilgesnis (kūdikiai, asmenys su imunosupresija ir imunodeficitu).

Naujojo gripo viruso A(H1N1) sukelto gripo klinika suaugusiems:

inkubacijos periodas (laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) – dažniausiai nuo 1 iki 4 parų (retai iki 7 parų);
ūmi pradžia;
karščiavimas, kūno temperatūra daugiau kaip 37,80C – 94 proc.;
kosulys – 92 proc.;
gerklės skausmas – 66 proc.;
vėmimas ir (arba) pykinimas – 25 proc.;
viduriavimas – 25 proc.;
galvos skausmas;
sąnarių arba raumenų skausmas;
sloga arba užgulusi nosis;
bendras silpnumas, nuovargis.

Naujojo gripo viruso A(H1N1) sukelto sunkaus vaikų gripo papildomi simptomai:
apnoe - sustojantis kvėpavimas
tachypnoe - dažnas kvėpavimas
dyspnoe - sutrikęs kvėpavimas
cianozė - pamėlęs
dehidracija - netekęs skysčio
sutrikusi sąmonė;
psichomotorinis sujaudinimas.

Šeimos gydytojai ar gydytojai specialistai, įtarę naujojo gripo viruso A(H1N1) sukeltą gripą, izoliuoja namuose arba siunčia ligonius pas infekcinių ligų gydytojus į šias asmens sveikatos priežiūros įstaigas:

VšĮ Respublikinę tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinę ligoninę;
VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninę;
VšĮ Kauno II klinikinę ligoninę;
VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninę;
VšĮ Panevėžio infekcinę ligoninę;
VšĮ Šiaulių apskrities ligoninę.

Naujasis A gripo virusas yra jautrus neuraminidazės inhibitoriams (Tamiflu ir Relenza), bet atsparus amantadinui ir remantadinui. Gydymas antivirusiniais vaistais ne vėliau kaip po 48 val. nuo ligos pradžios skiriamas hospitalizuotiems į ligoninę pacientams ir taip pat pacientams, kuriems yra didesnė rizika gripo komplikacijoms atsirasti.

Oseltamiviras (Tamiflu) skiriamas vaikams nuo 13 metų ir suaugusiems: 75 mg (1 kapsulė) 2 kartus per dieną 5 dienas.

1–12 metų vaikams:
≤15 kg – 30 mg per os 2 k./d. 5 dienas
>15–23 kg – 45 mg per os 2 k./d. 5 dienas
>23–40 kg – 60 mg per os 2 k./d. 5 dienas
>40 kg – 75 mg per os 2 k./d. 5 dienas

Zanamiviras ((Relenza) skiriamas suaugusiųjų ir vaikų nuo 5 metų nekomplikuotam gripui gydyti (ne vėliau kaip po 48 val. nuo ligos pradžios). Zanamiviro inhaliaciniai dozuoti milteliai yra supakuoti keturiose lizdinėse plokštelėse, taisyklingai išdėstytose apvaliame aliuminio folijos diske. Vartojamas per burną inhaliuoti į kvėpavimo takus, naudojant tam skirtą įtaisą. Kiekvienai inhaliacijai reikėtų naudoti vieną lizdinę plokštelę. Gripo gydymui rekomenduojama zanamiviro dozė suaugusiems žmonėms ir vyresniems kaip 5 metų vaikams yra dvi inhaliacijos (2 x 5 mg) du kartus per parą (kas 12 val.) penkias dienas. Bendra inhaliuoto vaistinio preparato paros dozė yra 20 mg. Pirmąją gydymo dieną būtina inhaliuoti 2 kartus, jei tarp dozių galima daryti bent 2 val. pertrauką, kitas dienas pertrauka tarp dozių turi būti 12 val. Nepageidaujamos reakcijos: galvos skausmas, galvos svaigimas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, kosulys. Atsargiai reikia skirti sergantiesiems astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga dėl galimo bronchų spazmo, tokiu atveju prieš inhaliuojant zanamivirą rekomenduojama įkvėpti greito veikimo bronchų plečiamųjų vaistų. Vaisto negalima skirti nėščiosioms ir maitinančioms motinoms.

Visais atvejais dėl antivirusinių vaistų (Tamiflu ar Relenza) naudojimo rekomenduojame pasitarti su savo šeimos gydytoju.

REKOMENDACIJOS KELIAUJANTIEMS Į PADIDINTOS RIZIKOS UŽSIKRĖSTI NAUJO TIPO GRIPO VIRUSU ŠALIS

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja:
atsisakyti nebūtinų kelionių į šalis, kuriose patvirtinti žmogaus susirgimai naujo tipo gripo virusu;
asmenims keliaujantiems į šalis, kuriose patvirtinti žmogaus susirgimai naujo tipo gripo virusu patariama laikytis šių atsargumo priemonių:
· Vengti lankytis žmonių susibūrimo vietose, masiniuose renginiuose, ypatingai kur yra sergančių žmonių
· Vengti artimo sąlyčio su sergančiais asmenimis
Sergantieji ar užsikrėtę naujuoju gripu asmenys, laikomi kuriems pasireiškia vienas ar daugiau iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, gerklės, galvos, viso kūno skausmas, drebulys, nuovargis. Kai kuriems asmenims kiaulių gripo virusas gali sukelti viduriavimą ir vėmimą.
· Kuo dažniau plauti ar valytis (tam skirtomis priemonėmis)rankas
Rankų plovimas ar dezinfekavimas padės apsisaugoti nuo virusų. Rankas reikia plauti dažnai su muilu ir vandeniu, ypač po kosulio ar čiaudėjimo.
· Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos
Virusai dažniausiai plinta, kai asmuo liečia aplinkos daiktus, kurie yra užkrėsti mikroorganizmais, ir vėliau neplautomis rankomis liečia akis, nosį, burną.

Daugiau informacijos: http://www.gripocentras.blogspot.com
Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, tel.: (8-5) 277 9051, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, tel.: (8-5) 277 8036.

POILSIO DIENOMIS IR NE DARBO VALANDOMIS informaciją teikia SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centras, tel.: (8-5) 261 9888.

Informacija pacientams dėl profilaktinių programų

2009-06-09T08:12:00.000+03:00

Gerbiami pacientai, mūsų centre vykdomos šios valstybės finansuojamos profilaktinės programos.

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa. Ši programa daugeliui moterų gali padėti išvengti gimdos kaklelio vėžio. Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimą ir rezultatų įvertinimą nuo 25 iki 60 metų amžiaus moterims atlieka šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris ginekologas ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa. Ši programa teikiama moterims nuo 50 m. iki 69 m. Patikros metu nemokamai atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas, t. y. mamogramos. Mamografinio tyrimo tikslas - nustatyti, ar yra pakitimų krūtyje. Tolesni gydytojo veiksmai priklauso nuo mamogramos vertinimo rezultatų. Patikros atliekamos, kad kuo anksčiau būtų nustatytas krūties vėžys arba ikivėžiniai krūties pakitimai.

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos profilaktikos programa. Priešinės liaukos (prostatos) vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 2000 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų priešinės liaukos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos simptomų, todėl dažnai (Lietuvoje apie 50 proc. atvejų) aptinkamas vėlyvųjų stadijų priešinės liaukos vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti prostatos vėžį. Todėl kasmet reguliariai nemokamai tikrinama 50 – 75 m. vyrų prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracija kraujyje, pagal kurią galima numatyti ankstyvosios stadijos prostatos vėžį. Tai leidžia šią ligą efektyviai gydyti ir pasiekti, kad pacientas visiškai pasveiktų. Jei nustatytas PSA kiekis - 3 ng/ml ar didesnis, šeimos gydytojas pacientą siunčia konsultuotis pas urologą ir atlikti prostatos biopsiją. Padidėjęs PSA kiekis leidžia tik įtarti prostatos vėžį. Prostatos biopsija yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti prostatos vėžio diagnozę.

Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa. Programos tikslas – sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, atrinkti sergančius ateroskleroze ar cukriniu diabetu žmones, kurie nejaučia sveikatos sutrikimų, siekiant užkirsti kelią šių ligų raidai. Patikros metu nemokamai nustatomi rizikos veiksniai ir skiriamas reikiamas gydymas. Programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų, moterims nuo 50 iki 65 metų.

Šeimos medicinos centro istorija ir dabartis

2009-06-09T07:51:00.002+03:00

Šeimos medicinos centras (toliau – Centras) įkurtas 1997 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, vietoj Vilniaus miesto universitetinės ligoninės (Antakalnio g. 57) bazėje veikusio Bendrosios praktikos gydytojo centro (vadovas – profesorius Julius Kalibatas). Pirmasis Santariškių šeimos medicinos centro direktorius buvo doc. Eduardas Razgauskas, kuris vadovavo Šeimos medicinos centrui iki 2003 metų. Nuo 2003 metų Centru vadovauja doc. Vytautas Kasiulevičius. Įkūrus Šeimos medicinos centrą, pirmaisiais metais gydėsi tik šiek tiek daugiau nei 1000 pacientų, dirbo keturi darbuotojai. Šiuo metu Šeimos medicinos centre besilankančių pacientų skaičius išaugo daugiau kaip 8 kartus, o personalą sudaro daugiau nei 20 darbuotojų. Šeimos medicinos centro veikla glaudžiai susijusi su Vilniaus universiteto veikla ir uždaviniais. 1991 metais nepriklausomos Lietuvos atkuriamasis seimas patvirtino Nacionalinę sveikatos koncepciją, todėl iškilo bendrosios praktikos gydytojų rengimo problema. Tuo metu šalyje buvo pertvarkoma gydytojų rengimo sistema – įvedamos podiplominės studijos – rezidentūra. Vilniaus universitete įsteigtas Bendrosios praktikos gydytojo centras, kuriam buvo pavesta organizuoti bendrosios praktikos gydytojų rezidentūrą. Jau 1992 metais priimti pirmieji absolventai į šeimos medicinos 3 metų rezidentūrą. Tuo pat metu Vilniaus universitete pradėta perkvalifikuoti apylinkių terapeutus ir pediatrus į šeimos gydytojus. Per pastaruosius 16 metų šeimos gydytojo specialybę Vilniaus universiteto Šeimos medicinos centre įgijo daugiau kaip 950 gydytojų.

Šeimos medicinos centro struktūra

Šeimos medicinos centre dirba 1 docentas, 1 medicinos mokslų daktarė, 1 doktorantas, 7 šeimos gydytojai, 4 bendrosios praktikos odontologai ir 1 psichiatras, 10 slaugytojų ir 1 akušerė.
Šeimos medicinos centrą sudaro Šeimos gydytojo kabinetai (vyr. ordinatorė, med. dr. Lina Vencevičienė), Bendrosios praktikos gydytojo odontologo ir dantų protezavimo kabinetai (vyr. ordinatorė Zita Vitosytė) ir Pirminės psichinės sveikatos priežiūros kabinetas (gydytoja Junona Mackevičiūtė), šeimos gydytojo kabinetas krašto apsaugai (vyr. orditatorė Asta Lapėnienė)

Šeimos medicinos centro klinikinis darbas

Šeimos medicinos centras teikia pagalbą 9 000 gyventojų. Didžiausia jų dalį sudaro Santariškių, Jeruzalės, Baltupių, Verkių, Balsių, Mažosios ir Didžiosios Riešės gyventojai, taip pat gydymo įstaigos darbuotojai. Centras užtikrina pirminę vaikų ir nėščiųjų priežiūrą. Per metus Centre registruojama daugiau kaip 30 000 apsilankymų.

Šeimos medicinos centro gydytojų teikiamos paslaugos yra prieinamos visiems ir apima visas gyventojų grupes, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, socialinės padėties ar kitų veiksnių. Pirminė sveikatos priežiūra neapsiriboja vienu gydymo epizodu, sveikata stebima visą gyvenimą. Šeimos gydytojai rūpinasi ne tik pacientų gydymu – didelis dėmesys skiriamas sveikatos saugojimui ir jos gerinimui, ligų profilaktikai. Šeimos gydytojas yra pirmasis kontaktinis asmuo, kuriam pacientas gali išsakyti savo problemas.

Šeimos gydytojas sprendžia tolesnę paciento priežiūrą ir gydymo taktiką, bendradarbiauja su kitais ligoninės specialistais; žino ir informuoja pacientą apie visas galimas pagalbos priemones ir jų prieinamumą.

Šeimos gydytojų darbo grafikai

2009-06-08T14:29:00.007+03:00

P102 kabineto gydytojų darbo grafikas

Gyd. V. Morozovas Gyd. K. Simanauskas
Pr. 7.20 – 12.00----- 14.00 – 19.00
An. 13.30 – 18.00----- 7.00 – 13.00
Tr. 7.20 – 12.00----- 13.00 – 19.00
Kt. 13.30 – 18.00----- 7.00 – 13.00
Pn. 7.20 – 12.00----- 13.00 – 19.00

(nuo 12.00 – 13.00 penktadieniais K.Simanauskas dirba gydytojų konsultacinėje komisijoje)

P103 kabineto gydytojų darbo grafikas

Gyd. I. Sakalauskienė
Pr. 7.00 – 13.00
An. 14.00 – 19.00
Tr. 7.00 – 13.00
Kt. 14.00– 19.00
Pn. 7.00 – 13.00

P104 kabineto gydytojų darbo grafikas

Gyd. R. Meidutė
Pr. 8.00 – 14.00
An. 8.00 – 14.00
Tr. 8.00 – 14.00
Kt. 8.00 – 13.00
Pn. 8.00 – 14.00

P105 kabineto gydytojų darbo grafikas

Gyd. D.Vasiliūnienė
Pr.13.20 – 19.00
An.13.20 – 19.00
Tr.13.20 – 19.00
Kt.14.00– 19.00
Pn.13.20 – 19.00

P109 kabineto gydytojų darbo grafikas

Gyd. I. Brežinskienė Psichiatrė J. Ragelienė
Pr. 8.00 – 14.00------ 14.00 – 16.00
An. 14.00 – 19.00----- 8.00 – 13.00
Tr. 8.00 – 14.00----- Nedirba
Kt. 13.00– 19.00----- 8.00 – 13.00
Pn. 8.00– 14.00----- Nedirba

P112 kabineto gydytojų darbo grafikas

Med. m. d. vyr. ordinatorė gyd. Lina Vencevičienė
Pr. 13.00 – 16.30
An. 8.00 – 11.00 (nuo 12.00 – 13.00 gydytojų konsultacinė komisija)
Tr. 13.00 – 16.30
Kt. 8.00 – 12.00
Pn. 8.00 – 12.00

Vytautas Kasiulevičius (P114)

Pr. An. Tr. Kt. Pn. 8.00 - 12.00

Reikalavimai siuntimui kardiologo konsultacijai

2009-06-06T10:15:00.001+03:00

Šeimos medicinos centro gydytojams,

Šiuo metu yra susidariusi eilė teikiant II lygio kardiologo paslaugas Jūsų centrui.
Eiles ir laiko iki konsultacijos trukmės pailgėjimą lemia nepakankamas pacientų ištyrimas I lygyje ir dažnai neapibrėžtas konsultacijos tikslas. Siekiant pagerinti mūsų bendro darbo kokybę, sutrumpinant eiles, konsultacijų laiką, labai prašome, kad siunčiant kardiologo konsultacijai būtų:
- aiškiai suformuluotas konsultacijos tikslas bei pateikti sekantys tyrimų duomenys :
- trumpa anamnezė, objektyvaus tyrimo duomenys;
- benendro kraujo, šlapimo, gliukozės, kalio, natrio,kreatinino,lipidogramos tyrimų rezultatai; gydant netiesioginio veikimo atikoaguliantais – SPA ir TNS (paskutinės savaitės duomenys);
- krūtinės ląstos rentgenograma (pridėti nuotrauką), įtariant įgimtą ar įgytą širdies ydą, plaučių arterijos tromboemboliją;
- elektrokardiograma;
- sergantiems koronarine širdies liga, persirgusiems miokardo infarktu, pridėti gydymo stacionare išrašo kopijas, elektrokardiogramas dinamikoje;
- esant širdies ritmo ir laidumo sutrikimams – elektrokardiogramas, užrašytas ritmo sutrikimo metu.
- nurodyti visas paciento gretutines ligas;
- tiksliai nurodyti skiriamus vaistus, jų dozes, gydymo efektyvumą, bei stebėtą nepageidaujamą veikimą (jei toks buvo stebimas).
Pacientams, kurie nenori laukti eilėje kardiologo konsultacijos, galima pasiūlyti mokamą konsultaciją be eilės (tai neliečia mūsų ligoninės darbuotojų).

Ačiū už bendradarbiavimą.

Pagarbiai,

Ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja doc. R. Steponėnienė